Aš šito nevalgysiu!!!!!!!
Ką daryti, jei vaikas nevalgo reikiamo maisto?
Mitybos įprotis formuojasi ankstyvoje vaikystėje įgyjant patirties dėl kontakto su maistu bei aplinkos stebėjimo. Vaiko išrankumas maistui neretai pasitaiko šiame amžiaus tarpsnyje, sukeldamas papildomą stresą tėvams ir globėjams. Nepaisant to, kad šis fenomenas yra gana paplitęs išsivysčiusiose šalyse, jis dažniausiai išsprendžiamas be medikų pagalbos.
Literatūroje dažniausiai išskiriamos 2 vaiko atsisakymo valgyti formos: neofobija ir išrankus valgymas.
Neofobija apibrėžiama kaip nenoras ar atsisakymas ragauti ar valgyti naujus, nežinomus maisto produktus. Tokio elgesio esmė yra aiškus, pasikartojantis atsisakymas, o kartais net baimė ragauti naujo maisto, taip pat atvirumo priimti kitokį skonį, nežinomos konsistencijos ar spalvos maistą stoka. Kartais vaikas gali atsisakyti anksčiau valgyto maisto, jei jis atrodo kitaip ar pateiktas neįprastu būdu. Neofobija dažniausiai pasireiškia 2- 6 metų amžiuje, vėliau sumažėja, nors retkarčiais gali pasitaikyti paauglystėje ar net suaugus. Gretutinės būklės (kai kurios lėtinės ligos, raidos sutrikimas, autizmo spektro sutrikimas ir kt) gali didinti neofobijos dažnį. Pastebėta, kad ši savybė būdinga ir kai kuriems visaėdžiams žinduoliams.
Išrankus valgymas (angl. picky eating) apibrėžiamas kaip atsisakymas valgyti jau ragautus arba netgi anksčiau mėgtus produktus, tai taip pat apima ir neadekvataus maisto kiekio suvartojimą. Išrankumas maistui dažniausiai yra laikinas ir būdingas 2 - 3 metų amžiaus vaikams. Šis fenomenas yra natūralus vaiko raidos etapas mokantis savarankiškumo.
Kai kurie autoriai teigia, kad šie du fenomenai yra nepriklausomi vienas nuo kito, tuo tarpu kitų autorių nuomone, neofobija gali būti įvardinama kaip išrankumo maistui dalimi.
· Vaikams sprendžiant apie maistą sensoriniame lygmenyje daug svarbiau yra regėjimas nei lietimas, tuo tarpu suaugusieji teikia pirmenybę lytėjimui. Manoma, kad vaikams renkantis maistą labai svarbi dominuojanti spalva – pastebėta, kad žalios spalvos daržovių, lyginant su oranžinėmis, vaikai atsisako dažniau.
· 5 - 12 metų amžiaus vaikams svarbu ne tik maisto produktų spalva, bet ir atstumai lėkštėje tarp skirtingų produktų. Kai kurios teorijos teigia, kad taip atskirti maisto produktai lėkštėje moko vaiką atpažinti skirtingas patiekalo dalis. Tai patvirtina faktas, kad maistui išrankūs vaikai rečiau valgo patiekalus, kurių sudėtinės dalys buvo sumaišytos.
· Didžioji dalis pasirinkimų yra išmokti per patirtį, maisto atmetimas dažnai sumažėja dėl pakartotinio vizualinio poveikio vaikystėje. Kai kurie duomenys rodo, kad gali prireikti iki 15 teigiamų potyrių norint sėkmingai įtraukti tikslinį maistą į vaiko mitybos racioną.
· Iki 2 metų amžiaus vaikai remdamiesi regėjimu, nesugeba atskirti maisto nuo ne maisto. Tačiau staigūs pokyčiai įvyksta nuo 2 iki 3 metų amžiaus, kai vaikai pradeda skirstyti į kategorijas ir samprotauti dėl maisto produktų. Maždaug 3 metų amžiaus vaikai apibendrina išmoktus dalykus apie naujus maisto produktus pagal spalvą, tekstūrą ir kvapą.
· Su maistu susijusios emocijos ir jausmai yra glaudžiai siejasi su maisto atmetimu. Tarp neigiamų emocijų, pasibjaurėjimas buvo susijęs su maisto neofobija, ypač vaikams virš 4 metų amžiaus ir suaugusiems. Jei vaikas yra spaudžiamas valgyti maistą jausdamas pasibjaurėjimą, tuomet šis jausmas ir nerimas gali tik didėti, lemti ilgalaikį maisto atsisakymą. Ir atvirkščiai - jei maistas gretinamas su teigiamomis emocijomis, atitinkama veido išraiška ar saugumu, didesnis šansas, kad jis taps mėgiamu.
· Maisto atsisakymą vaikystėje lemia ir aplinkos faktoriai. Vienas iš svarbiausių faktorių yra tėvų mitybos ypatumai, maisto pasirinkimas ir įpročiai, kuriuos nesąmoningai tėvai perduoda savo vaikams. Jei tėvų elgesys vaiko mitybos atžvilgiu yra griežtas ir kontroliuojantis, tai gali lemti ilgai trunkantį maisto atsisakymą. Tyrimai parodė, kad vaikų dalyvavimas maisto gaminime ir mėgavimasis gaminimu padidina valgymo malonumą, o tai savo ruožtu sumažina išrankų valgymą.
· Socialinė aplinka taip pat labai svarbi. Pastebėta, kad ne tik žmonių vaikai, bet ir kitų žinduolių jaunikliai mokosi pasirinkti maistą stebėdami suaugusius savo aplinkos individus (ne tik tėvus, bet ir artimuosius ar genties narius). Tyrimai parodė, kad 14 - 20 mėnesių ir 42 - 48 mėnesių amžiaus vaikai buvo labiau linkę ragauti nepažįstamo maisto kai artimieji taip pat jį ragaudavo užuot tik pasiūlę paragauti; taip pat pastebėta, kad vaikai noriau valgė kai maistą paduodavo mama nei kiti asmenys.
Kaip pavalgydinti išrankų vaiką?
Šie patarimai gali padėti ne tik derantis su „nevalgiukais“, tačiau ir gydymo tikslais keičiant ankstesnius mitybos įpročius.
1. Naudokite prieskonius suteikdami patiekalui vaiko mėgstamą skonį. Vaikai teikia pirmenybę saldžiam, sūriam skoniui, riebalų tekstūrai, tuo tarpu nemėgsta rūgščių ir karčių skonių. Žinoma, laikantis ketogeninės dietos būtina atsižvelgti į prieskonių sudėtį ir vengti tokių, kurių sudėtyje yra daug angliavandenių, tačiau galima drąsiai naudoti įvairias prieskonines žoleles. Iš atskirų komponentų galite pasigaminti savo individualius prieskonių mišinius.
2. Nepamirškite saldumo. Atrodo, kad paradoksas siūlyti saldų maistą ketogeninės dietos besilaikančiam vaikui. Visgi, saldžiam maistui vaikai teikia pirmenybę, todėl norint įsiūlyti naują patiekalą galite naudoti ketogeninei dietai saugius saldiklius (stevia, eritritolis).
3. Maisto trintuvai gali pasitarnauti, jei maiste reikia „paslėpti“ nemėgiamus, tačiau būtinus produktus. Pvz, sutrynus svogūną ar cukiniją iki vientisos masės jie gali tapti padažo sudėtine dalimis, praturtinti sriubą ar kotletukus.
4. Traškumas. Pastebėta, kad vaikai mielai valgo traškų maistą, todėl gaminant galite išgauti traškumo pojūtį (kepant ar verdant aliejuje, kepant orkaitėje ar karšto oro gruzdintuvėje). Vietoj tradiciškai paniravimui naudojamų džiūvėsėlių galite rinktis smulkintus riešutus ar jų miltus.
5. Patiekalo forma. Pvz., jei vaikas mėgsta keksiukus ar „čirvinius“ blynus, galite ir ketogeninius patiekalus gaminti šių formų: omletas gali būti kepamas keksiukų formelėse, o „čirvinių“ blynų keptuvėje galima gaminti vištienos ir daržovių blynelius. Panašiai galima išnaudoti ir vaiko mėgiamo maisto spalvą.
6. Įtraukite vaiką į maisto gaminimą. Pastebėta, kad paties pagamintą maistą vaikas valgo noriau. Tokiu būdu ne tik išspręsite valgymo klausimą, tačiau mokysite savarankiškumo ir atsakomybės.
7. Nespauskite vaiko valgyti nenorimo maisto, tačiau vis pasiūlykite – vaikams reikia daugiau laiko išdrįsti paragauti naujų produktų.